VVG tinklo pirmininkė Reda Kneizevičienė ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė dalyvavo Lietuvos kaimo tinklo veiklos koordinavimo posėdyje.
Lietuvos kaimo tinklas yra viena priemonių, skirtų tam, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP) būtų sėkmingai įgyvendinta. Pirmininkaujant žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei, Žemės ūkio ministerijoje įvyko pirmasis naujojo finansinio laikotarpio Lietuvos kaimo tinklo veiklos koordinavimo grupės posėdis, kuriame aptarti veiksmų programos 2016–2020 metais ir 2016 m. veiksmų plano projektai.
Kaimo plėtros procese dalyvauja įvairios institucijos ir organizacijos. Siekiant skatinti jų keitimąsi informacija, žiniomis, gerąja perduotina praktika, ugdyti vietos iniciatyvas bei partnerystę, 2008 metais buvo sukurtas Lietuvos kaimo tinklas.
Atsižvelgiant į sukauptą patirtį ir išmoktas pamokas, Tinklo organizacinė struktūra 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu keičiasi. Tinklas – tai platforma visų kaimo plėtra suinteresuotų šalių bendroms diskusijoms apie kaimo plėtros procesų įgyvendinimą, jų tobulinimą. Pagrindinis jo veiklos tikslas yra gerinti kaimo plėtros programos įgyvendinimą, vykdyti tokias veiklas, kurios daro kaimo gyventojams ir visuomenei šią programą suprantamesnę, žinomesnę. Todėl pagrindinis dėmesys naujajame laikotarpyje bus skiriamas komunikacijai: įvairaus pobūdžio renginiams, informacijos perteikimui, kad visuomenę pasiektų aiški žinia apie kaimo plėtros programos teikiamas galimybes, pasiektus rezultatus, kaimo plėtros politikos aktualijas.
Kalbant apie naujoves Tinklo veikloje, dėmesys bus teikiamas Europos inovacijų partnerystės veiklos rezultatams viešinti, kita nauja veikla – konsultantų bendradarbiavimo tinkle skatinimas. Kaip ir visos ES šalys, Lietuva numato didelį dėmesį skirti metodinei pagalbai, kurios reikės vietos veiklos grupėms, įgyvendinsiančioms vietos plėtros strategijas, tarptautinio ir teritorinio bendradarbiavimo projektus. Viena gražiausių Tinklo misijų – nustatyti ir atrinkti pačius geriausius KPP projektus.
Atlikus 2007–2013 m. laikotarpio tinklo narių apklausą paaiškėjo, kad norą toliau tęsti narystę tinkle pareiškė 330 organizacijų ir institucijų, dalyvaujančių kaimo plėtroje. Daugiausia iš jų yra kaimo bendruomenių.
Ministerijoje įvykusiame Tinklo veiklos koordinavimo darbo grupės posėdyje buvo aptartas jos darbo reglamento turinys, diskutuota dėl susirinkimų dažnumo, rotacijos principų. Nutarta, kad visi sprendimai bus laikomi priimtais, jei už juos balsuos du trečdaliai posėdyje dalyvausiančių Lietuvos kaimo tinklo veiklos koordinavimo grupės narių.
Šiuo metu yra parengtas ir pirminis Tinklo 2016–2020 metų veiksmų programos projektas, kuris turi būti patvirtintas iki vasario vidurio. Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento specialistai, rengdami programą, atsižvelgė į patirtį, atliktus tyrimus, auditorių rekomendacijas. „Tinklo veikla turėjo siekti kuo aktyvesnio KPP įgyvendinimo. Pirmasis tikslas – sutelkti kuo daugiau dalyvių – pasiektas, tačiau dar turime tobulinti veiklos kryptis, dalyviams dar trūksta motyvacijos, tikslų suvokimo“, – pastebėjo departamento direktorė Vilma Daugalienė. Posėdyje pabrėžta, kad Lietuvos kaimo tinklo veiklos nauda turi atitekti tikriesiems kaimo plėtros proceso dalyviams.
Darbo grupės nariai aptarė veiksmų programos turinį, diskutavo dėl struktūros, narystės tinkle klausimų, veiklos planų rengimo, komunikacijos plano, aktyvesnio kaimo plėtros dalyvių įsitraukimo į visus procesus. Programos projektas po įvykusio darbo grupės posėdžio bus išsiųstas visiems grupės dalyviams tolesnėms diskusijoms.
Posėdyje svarstytas ir Tinklo 2016 m. veiksmų plano projektas, diskutuota dėl Tinklo veiklos prioritetinių krypčių.
Parengta pagal www.zum.lt informaciją
