Na ir kada gi ateis ta pavasariška šiluma ir laukai pasipuoš vešlia žaluma? Laikas ir paukščiams į namus sugrįžti, o šalta lyg viduržiemį. Gal per silpnai mes tą žiemą iš kiemo varėme? Taigi, ko per Užgavėnes nepadarėme reikia dabar pasistengti padaryti. Nutarėme nelaukti ir inkilus kelti. Veiverių bendruomenės centro pirmininkei Daivai Venclovienei kartu su Gudelių bendruomenės pirmininke Jurgita Juozaityte organizuoti renginį yra tikras malonumas. Jos šypsena gali ne tik žiemą iš kiemo išvyti, bet ir kiekvieną iš miego prikelti. Kur tik pasisukusi Jurgita kvietė visus į bendrą veiklą ir niekas nesugebėjo jai atsakyti. Pati ji džiaugėsi, kad nei vieno nereikėjo raginti, nes visi prisijungė su dideliu užsidegimu.
„Šiandien šventė mūsų, rytoj- paukščių“- kalbėjo atvykęs gerb. Selemonas Paltanavičius. Jo gražūs pasakojimai apie gamtą, žaismingi pajuokavimai bei pamokymai buvo šilti ir mieli. Jauku bendrauti su gamtą mylinčiu, suprantančiu ir vertinančiu žmogumi. Visi labai džiaugėmės pažinę profesoriaus paprastą, suprantamą žodį. Gerbiamas Selemonas atvežė naujos literatūros ir padovanojo savo knygeles. Laikas prabėgo greitai, bet kelias iki Vilniaus tolimas. Atsisveikinome su profesoriumi su didele viltimi, kad susitiksime ne kartą, juk čia jo gimtieji miškai, kuriuos pamilo visam gyvenimui.
Kukliai šypsodamasis girininkas A. Draugelis džiaugėsi bendruomenišku indėliu ir pagalba keliant inkilus. Net ir nepagalvojom, koks tai sunkus darbas. Pakelti tik ką sukaltą inkilą tikrai nelengva. Kai kuriuos juos kėlė net du ar trys vyrai kartu, todėl paplušeti teko beveik visiems renginyje dalyvavusiems vyrams. Girininkijai padovanota beveik 30 inkilų, kurie teisingai, reikiamu atstumu buvo iškelti ir pritvirtinti. Visus lydėjo atidus ir suprantantis šeimininko žvilgsnis.
Nuoširdų ačiū reikia ištarti ir dviems medžiotojų būreliams „Barauskinė“ ir “Girinis“. Kiek teko sutikti su šių būrelių nariais, jie visada rūpinasi miškų gyventojais. Žiemą nenurimdami jie veža pašarus, o pavasarį skuba kelti inkilus. Rudenį mes juos matysime taisančius šėryklas, ėdžias. Kalbėdamas apie savo būrelio veiklą nenuilstantis Valius Januševičius sakė, kad geras medžiotojas turi didelę atsakomybę ir pareigą gamtai ir žmogui. Valiaus aktyvumas, atsakingas požiūris į kiekvieną renginį stebina ir džiugina. Kuklus ir pareigingas jis visada čiups prijuostę ir pavaišins puikiu šiupiniu, kurio po gana ilgo pasivaikščiojimo dar gausiai apsnigtais miško takais labai reikėjo. Juk dar norėjosi ir ratelyje aplink laužą pasisukti. Su tokiais medžiokliais gali visur ir visada drąsiai jaustis.
Muzika visada džiugina bei palengvina net ir sunkiausius darbus, tad skambios vaikų dainos, gražūs eilėraščiai buvo visiems puiki pavasariška dovana. Mokytojos Reginos Budžiulienės auklėtiniai visada pasiruošę pasidalinti meile dainai ir skambiam žodžiui. Vaikiški balsai skambėjo dar snaudžiančiame miške ir smagu buvo matyti šypsenas tėvų, kurie gali didžiuotis savo atžalomis, besimokančiomis mylėti savo kraštą. Na, o tuos vaikus, kuriais tėvai negalėjo pasirūpinti, glaudė ir suprato Biruta Keturakienė, kaskart randanti laiko tiek darbe ar po jo.
Smagus Gudelių kaimo bendruomenės bei Jūrės miestelio bendruomenės būrys jau šurmuliavo miško aikštelėje, kai veiveriečiai prisijungė su savo inkilais. Nors Veiverių miestelio parke dar tik bus keliami inkilai, į Jūrės miškus buvo atvežta daug pagamintų paukščių namelių. Cezaras Pacevičius su anūkais atsivežė labai gražų, iš medžio kamieno išskaptuotą, su labai dailiu stogeliu inkilą varnėnui. Ir kiti traukė iš mašinų inkiliukus zylėms, musinukėms. Tai gražaus darbelio kelti inkilus turėjo Vidas, Ramūnas, Cezaras, Rimas, Vytas ir kiti.
Šiandien mes visi pajutome, kad pavasaris jau čia pat. Saulė šypsosi šilčiau ir skaisčiau. Gal tikrai mūsų dainos ir patrepsėjimai pažadino ir išgąsdino užsimiegojusią žiemą? Gal ji pagaliau prabudusi bėgs padus pasipusčiusi kuo toliau? O mes jau laukiame kovo 25-tos dienos, kada į mūsų mažą, bet labai žavų kraštą parskrenda gandrai.