Kadangi plačių galimybių pasirinkti socialines paslaugas kaimo vietovės paslaugų gavėjai dar neturi, būtina sukurti sąlygas, jog į socialinių paslaugų teikimo darbą būtų įtraukta kuo daugiau kaimo plėtros veikėjų. Kaimo bendruomeninė organizacija vadovaudamasi subalansuotumo, integruotumo, subsidiarumo, partnerystės ir atsakomybės pasidalijimo bei lokalumo principais, turi galimybes teikti socialines paslaugas. Kazlų Rūdos savivaldybėje socialinių paslaugų netolygus išsidėstymas lemia paslaugų neprieinamumą kaimo gyventojams. Bendruomenės poreikis socialinėms paslaugoms auga, o pasiūla didėja nepakankamai. Pastebima tendencija, kad per pastaruosius trejetą metų didėja pensijų ir pašalpų išmokos bei mažėja institucinių paslaugų lyginamosios dalys. Senstant populiacijai, mažėja dirbančių žmonių skaičius ir didėja socialinių paslaugų, globos poreikis, tuo pačiu išlaidos socialinei apsaugai. Pastaruoju dešimtmečiu didėja nevyriausybinių organizacijų reikšmė socialinių paslaugų srityje.
Nuo 2001 m. pradėję kurtis kaimo bendruomeninės organizacijos, yra svarbios socialinių paslaugų teikime. Šios organizacijos savo veiklą grindžia asociacijos įstatymu bei savo įstatais, kuriuose dažnai pabrėžiami prevenciniai tikslai ir paslaugos įvairių grupių asmenims. Daugelis bendruomeninių organizacijų turi savo patalpas, kuriose įsikūrė bendruomenių centrai, kurie tapo „daugiafunkciniais namais“ visiems asmenims, gyvenantiems vienoje bendruomenėje, kaimynystėje, teikiantys įvairias švietimo, laisvalaikio, kultūrines ir kitokias paslaugas, siekiant stiprinti vietinę bendruomenę. Bendruomenės centruose teikiamas tokios paslaugų grupės: informavimo ir konsultavimo, bendravimo, socialinio darbo, ugdymo, mokymo, laisvalaikio organizavimo (kultūros, sporto, švietimo), o kartais ir maitinimo organizavimo, asmens higienos priežiūros, buitinės paslaugos.
Organizuojant paslaugas bet kuriuo lygmeniu, būtina vadovautis socialinių paslaugų organizavimo principais, kurie pateikiami Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme. Kadangi Kazlų Rūdos savivaldybės socialinių paslaugų teikėjai išsidėstę labai netolygiai, galime daryti išvadą, kad Kazlų Rūdos savivaldybėje socialinės paslaugos teikiamos neatsižvelgiant į decentralizacijos ir prieinamumo principus. Kazlų Rūdos savivaldybėje yra netolygus seniūnijų pasiskirstymas. Kazlų Rūdos seniūnija nuo kitų seniūnijų dydžiu skiriasi net dešimt kartų. Nors Jankų seniūnija užima didelį plotą, tačiau yra retai apgyvendinta, nes 70 proc. seniūnijos teritoriją sudaro miškai. Nors palyginti su visos Lietuvos gyventojų pasiskirstymu, Kazlų Rūdos savivaldybėje gana didelė gyventojų dalis gyvena kaime, tačiau beveik visos socialinių paslaugų įstaigos yra susitelkusios Kazlų Rūdos mieste, socialinė infrastruktūra kaimo vietovėse yra silpnai išplėtota. Socialinių paslaugų įstaigų netolygus išdėstymas lemia paslaugų neprieinamumą. Siekiant gerinti socialinių paslaugų teikimą kaimo vietovėse, yra būtina plėsti nestacionarias socialines paslaugas. Siekiant, kad socialinių paslaugų teikimas būtų veiksmingas, būtina pasitelkti Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenines organizacijas. Taip būtų tiksliau nustatomi žmonių poreikiai, lanksčiau dirbama, skatinama žmonių iniciatyva, atsakomybė, bei sudaromos galimybės teikti paslaugas toms žmonių grupėms, kurioms labiausiai jų reikia. Todėl yra svarbu numatyti socialinių paslaugų teikimo Kazlų Rūdos savivaldybės kaimo vietovėse gerinimo būdus ir galimybes.
Remiantis atlikta Kazlų Rūdos savivaldybės kaimo bendruomeninių organizacijų kaip socialinių paslaugų teikėjų SSGG matrica yra parengta strategija. Šios strategijos pagrindinis tikslas – pasinaudojant ES LEADER metodo įgyvendinimo teikiamomis galimybėmis, stiprinti socialinių paslaugų infrastruktūrą ir kaimo bendruomenines organizacijas, jų veiklą nukreipiant į socialinių paslaugų teikimą. Tam, kad būtų pasiektas išsikeltas tikslas, reikalinga nusistatyti uždavinius ir rezultatus, kurių bus siekiama teikiant gyventojų poreikius atitinkančias socialines paslaugas.
To paskatinta Sūduvos VVG padarė kaimo bendruomenėse analizę koks būtų poreikis ir siekiant pasiruošti šiam darbui organizuoja šiuos ir planuoja pasirengti kadrus šiam darbui. Kaimo bendruomenės delegavo savo žmones dalyvauti mokymuose, įgyti kvalifikaciją bei pasirengti teikti nestacionarias socialines paslaugas kaimo vietovėse.
Tikime, kad įgytos žinios ir praktika susitprins kaimo bendruomenių kometenciją socialinių paslaugų srityje ir sudarys sąlygas teikti paslaugas kuriant naujas darbo vietas kaimo vietovėse.
Sūduvos VVG informacija
Mokymai tęsis birželio 6-7 ir 13-14 dienomis.
Sūduvos VVG informacija