Lietuvoje beveik nebeliko Giminės sodybų, apie kurias mums pasakojo mūsų senoliai. Ir mes pajutome didelį norą vėl jas atkurti.

Susirinkome įvairaus amžiaus, gabumų, išsilavinimo, tikėjimo ir įvairios patirties žmonės. Vienas kitą papildome, mokomės vieni iš kitų.

Kurdami sodybas, bendraudami tarpusavyje, mokomės būti geresni, mokomės atjautos, supratimo, kantrybės, stengiamės prisiminti ir atkurti žmogiškąsias vertybes.

Ekologinio sodžiaus principai

  • Pirmiausia turėtų keistis žmogaus sąmoningumas, jo požiūris į gamtą ir į savo artimą. Pradėkime nuo savęs.
  • Mažindami savo poreikius, stengdamiesi išsivalyti ir išmokti gyventi nepaliekant atliekų kalnų, nebebūsime žemės teršėjai.
  • Kiekvienas gali su meile sukurti erdvę, kurioje kiekvienas augalas, žvėrelis, paukštukas šia meile stengsis pasidalinti su sodybos gyventojais. Tai Giminės sodyba – vieta, kur galbūt gims ir augs jūsų palikuonys, geru žodžiu minėdami sodybos įkūrėją.
  • Kiekvienas žmogus turi turėti galimybę sukurti ne mažiau 1 ha dydžio giminės sodybą – savo žaliuosius namus, kurie būtų užnugaris, sveiko ir laimingo gyvenimo garantas. Vadovaujantis netradicinio ūkininkavimo principu, kai atkuriamas ryšys su gyva atsinaujinančia augalijos sistema, žmogus tampa laisvas nuo varginančio darbo ir gali užsiimti širdžiai artima veikla.
  • Giminės sodyba turėtų būti ekologiškai švarioje zonoje. Ją turėtų supti kitos bendraminčių sodybos, kad susikurtų tikri rojaus kampeliai.
  • Netoli sodžiaus įrengus paviljoną „Visatos skonis“, miesto žmonės galėtų įsigyti įvairiausių gėrybių, išaugintų ekologinėse sodybose.
  • Sodžiaus teritorijoje pastačius bendruomenės pastatą bei mokyklą, būtų puoselėjama įvairi kultūrinė veikla.
  • Kuriantis ekologiniams sodžiams, mažėtų oro, dirvožemio, vandens tarša. Žmonės propaguotų sveiką mitybą ir gyvenimo būdą.
  • Kaimynai vėl taptų Bičiuliais. Vaikai augtų darnioje, draugiškoje aplinkoje, meilės apsupti.
  • Besikuriantys šalia vieni kitų sodžiai žaliais žiedais apjuostų didžiuosius Lietuvos miestus.